miklus

miklùs, -ì adj. (4) 1. vikrus, mitrus, greitas, gyvas: Jijė miklì, t. y. sunku ją sugriebti J. Miklùs, kurs nestigsta J. Toks miklùs vaikas – ką paliepsi, tuoj padirbs Dgl. Jis dar tebėr miklùs senis Grdž. Nedaug tokių miklių̃ rasi, kaip Gembūtai Krž. O tos merginos nemìklios – greit nepaduoda [valgyti], kaip paprašai Šk. Laibesnis, tai ir miklèsnis Sdk. Jonas yra visų mikliausias iš mūsų Rz. Miklùs kaip vijūnas Ds. Miklùs arkliokas! Kad eina – kaip vėjas Ut. Ot, miklì kumelaitė! Kair. Oi aš pavirsiu miklia žuvele, o aš narstysiu po Dunojėlį LTR(Srj). Turi labai mikliàs rankas Rk. Miklūs tavo nagai V.Mont. Jis pragėrė namelius ir nuog lauko rugelius ir nuog manų miklių pirštų sidabrinius žiedelius (d.) Vlk. Kad ir galva kreta, ale liežuvis da miklùs (gerai įšneka) Gs. Miklus judesys palaiko sveikatą ir kūno jaunumą bei grožę Vd.

mikliaĩ adv., mìkliai: Tai buvo mikliaĩ padaryta DŽ. Mainų arklys mikliai bėgo, užrietęs galvą P.Cvir. Jau nejauna, o da mìkliai šoka Gs. Mikliai, rodos, lieknoji stirnaitė šokinėja uolėtu keliu. Bet miklesnė kalnietė mergaitė – skrenda lekia kalnų vėjeliu E.Miež. Jis tą lėkštę mikliai patraukė prie pačios LzP. Ypač mikliai jis mokėjo pasitraukti į šalį, kai praeina viršininkas rš. Mìkliai (greitai) bėk namo! Krž. Mìkliai apsisukai (suvaikščiojai) Rs. Ko vaikštai teip mìkliai? Šk. ║ išlavintas, išmiklintas: Miklia kalba lengviau mintis reikšti Vr. Man įkvepi drąsos tokiu mikliu savo protu rš.

mikliaĩ adv., mìkliai: Šitas mūs vaikas mìkliai (sklandžiai, aiškiai) ir dailiai skaito Zp. Aš par naktį nemiegtu [klausydama], jei kas mìkliai skaito Ll. Satyrą rašytojas valdo mikliai (su įgudimu) V.Kudir.

2. Lz, Trak liaunas, lankstus: Medis ne traškus, bet miklùs (linksta) Ad. Miklùs tas tavo botagaitis Slk. Žilvitis – miklùs medis, lankus sulenkt možna Šš. Miklus žmogus visaip susirango Vdšk. Mìklios alvytos Dkš. Miklus šakės kotas Šn. Miklus kaip sausa šaka (iron.) PPr385. Miklus lyg čigono bizūnas rš. Parnešk eglinių šakų, tai tos bent kiek miklèsnės Prn. Tu berže berželi, miklusis laukų svyrūnėli! V.Myk-Put. Oi kaip aš jojau per žalią girią, aš išsilaužiau miklią rykštelę (d.) Lp. Pakelk, rūtele, savas lankias šakeles ik mikliai viršūnėlei (d.) Vrn. Šoko jaunas Zubrys, stvėrė rankon miklią kilpinę V.Krėv. 3. R, [K] kietas: Miklus medis (neskalus, šykštus) B. Miklios bulvės (nesukrintančios, kaip muilas) Šts. Tas obuolys miklus, negal nė įkąsti Slnt. Miklùs sūris, miklì žemė Bržr. 4. Š, Kos48, Ssk, Všk, Pšl, Btg stiprus, tvirtas (apie kiaušinį): Miklùs kiaušinis, kurs neveikiai sudūžta Jnšk. Mano kiaušinis miklùs, jūsų visų pramuš Kp. Tos vištos mìklūs kiaušiniai Kair.